Paveikslų ciklas. Mitologiniai akmenys.

„MITOLOGINIAI AKMENYS“ Čionai pateikta keleta paveikslų iš didelio „Mitologinių akmenų“ paveikslų ciklo. Archeologiniais paminklais laikomi ir įvairūs akmenys su ženklais, taip pat akmenys, vadinami Stabakūliais, Mokais ir kit. (LKDŽ). Stabakūlis yra aukštas senosios lietuvių pasaulėžiūros ir stabmeldystės kulto akmuo; stabakūliai yra 1,5-1m. aukščio akmenys apie kuriuos pasakojama, kad jie suakmenėję žmones esą ( Enc 1162) Dauguma daugiau …

Paveikslų ciklas. Kosmogonija.

  Kosmogoniniai mitai mitologijoje yra esminiai – žmogaus sugrįžimo amžinybėn priemonė. Lietuvių mitologijoje būdingas dangaus kūnų kultas. Viena iš pagrindinių garbinimo objektų buvo Saulė ir Mėnulis, Aušrinė bei Vakarinė žvaigždės… Saulė Motinėlė, o Mėnulis buvo laikomas Saulės vyru, nakties viešpačiu, serginčiu laiką ir maerialųjį pasaulį. Lietuviai į dangų ir kosmosą žvelgia kaip į tapatų žemiškojo daugiau …

Paveikslų ciklas. Tautoraštis.

  Archainės kompozicijos – tai tautinių raštų, informacinės struktūros estetine bei menine forma perteikiančios  lietuvišką (baltiškąjį) pasaulio sąrangos modelį, kuris yra adekvatus kitų tautų pasaulio sąrangos sampratai. Tautinių raštų simbolikos šaknys siekia tolimą mūsų tautos kultūrinę praeitį. Šias dienas pasiekę tautiniai raštai, mano manymu yra mažiausiai paveikti ir transformuoti nūdienos technologinės civilizacijos. Lietuviškuose tautiniuose raštuose atsiveria nuostabūs tautos archetipinės sąmonės daugiau …

Paveikslų ciklas. Lietuvių mitinis pasaulis. Dievai, Deivės ir mitinės būtybės.

Kaip ir visos pasaulio tautų kultūros, taip ir lietuvių tauta yra turtinga savo mitologiją, ir turi pasaulio sąrangos modelį, kurio sudėtyje yra senovės lietuvių mitologija. Čia mitologija reiškia pasaulio ir žmogaus kertinių gyvenimo prasmių aprašymą vaizdiniais, kuriuose įvairūs gyvūnai, augalai, daiktai ar reiškiniai išreiškia giluminius žmogaus būties klodus. Ir šiandiena mūsų sąmonėje glūdi archetipinių (mitologinių) daugiau …

Religiniai paveikslai. Altoriaus paveikslas Pažaislio vienuolyno bažnyčioje.

  Dievo gailestingumo sekmadienis Pažaislyje 2007 m. balandžio 15 d. Šv. Kazimiero seserų vienuolyno bažnyčioje altoriaus paveikslą, dailininko Virginijaus Kašinsko nutapytą pagal šventosios Faustinos Kovalskos regėjimus šventino vyskupas Eugenijus Bartulis. Papildomai žiūrėti – www.vydija.lt Šv. Ses. Faustina M. Kowalska DIENORAŠTIS: Dievo gailestingumas mano sieloje (ištraukos) 24p. Naktį mane aplankė Dievo Motina su kūdikėliu Jėzumi ant rankų. 30p. Kartą mąsčiau daugiau …

Paveikslų ciklas. Raudos.

  Žiūrėti video Raudos tema tapyboje egzistuoja daugiau kaip 3 tūkstančius metų. Dar senovės Egipte menininkai žmogaus netekties sielvartą pradėjo įamžinti mirusiųjų apraudojimo apeigine scena. Tikriausiai tai itin senas, susiformavęs civilizacijos pradžioje, ritualas. Virginijui Kašinskui, kuris savo darbuose siekia išryškinti pagrindinius žmogaus būties momentus, tai amžina, pastoviai jaudinanti tema. Regionas, kuriame dailininko nuomone dar įmanoma daugiau …

Religiniai paveikslai Švento Mykolo arkangelo (įgulos) bažnyčioje Kaune

  Išsamią informaciją apie visas „Kryžiaus kelio stotis“ žiūrėti: http://www.vydija.lt/kurejai_kuryba/Kasinskas/Kryziaus_kelias_Kas.htm Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia Kaune   Altoriaus paveikslas „APOKALIPSĖ“ (Šv.Akangelo Mykolo misija) Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinama daugiau …