Miško deivė Medeina
Lietuvių mitologijoje miškų ir laukinių gyvūnų globėja yra Medeina – deivė, įsivaizduojama moters pavidalu. Jos archetipas išliko iki XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios, ypač ryškiai matydamasis žiemos saulėgrįžos ritualų metu. Šių švenčių išvakarėse žmonės vengdavo eiti į mišką ir kirsti medžių. Pagal tradiciją, tarp medžių buvo galima pamatyti žilaplaukę moterį – miško deivę. Pasislėpusi giliai tankmėse, ji verkdavo ir raudodavo, jos buvimas būdavo jaučiamas, o ne tiesiogiai matomas. Kartais Medeina pasirodydavo zoomorfiniu pavidalu, pasirodydama kaip gyvatė – šventa būtybė baltų tikėjimuose. Ši dvilypė prigimtis pabrėžia jos, kaip miško gynėjos ir paslaptingos dvasios, vaidmenį.