Paroda veikia Tado Ivanausko zoologijos muziejuje (Tado Ivanausko zoologijos muziejus). Adresas: Laisvės al. 106, Kaunas. Paroda vyksta 2026 03 02 iki 2026 04 06.
Paroda „Mitologiniai gyviai“ atveria lietuvių mitologinės pasaulėvokos struktūrą šiuolaikinės plastinės kalbos priemonėmis. Šiame cikle gyvūnas veikia kaip archetipinis ženklas – gyvybinės galios, kosminio ritmo ir žmogaus dvasinės patirties forma. Žirgas, žaltys, paukštis, drugys, varlė, ožka, Aitvaras ar Žebrė – kiekvienas motyvas įprasmina tam tikrą mitinės sąmonės sluoksnį. Žirgas atsiveria kaip kario ir vėlės palydovas, kelionės ir perėjimo tarp pasaulių simbolis. Žaltys įkūnija gyvybės atsinaujinimą ir namų globą. Paukščiai jungia dangų ir žemę, perteikdami sielos, dausų ir kosminės pradžios vaizdinius. Drugys primena metamorfozę – virsmą iš vienos būsenos į kitą. Centrinę vietą cikle užima „Saulės vežimo“ motyvas – kosminio ciklo ir laiko rato simbolis. Saulė keliauja dangaus skliautu, nešdama šviesą, šilumą ir derlingumą. Du žalčiai, traukiantys vežimą, sujungia žemės gyvybines galias su dangaus ritmu. Rato forma tampa sakraline geometrija, žyminčia begalybę, atsinaujinimą ir gyvybės judėjimą tarp gimimo, mirties ir atgimimo. Žebrė – javų ir duonos deivė – įkūnija žemdirbiškos kultūros sakralumą. Duona lietuvių tradicijoje suvokiama kaip gyvybės centras, todėl derliaus brandos momentas tampa agrariniu ir dvasiniu įvykiu. Ši simbolika atskleidžia glaudų žmogaus, žemės ir kosminio ciklo ryšį. Tapybos plastinė kalba grindžiama spalvinės dermės ir vidinės erdvės kūrimu. Vaizdiniai veikia kaip struktūriniai ženklai, formuojantys ritmą ir dermę paveikslo plokštumoje. Skulptūrinis motyvas išplečia mitą į trimatę erdvę ir sustiprina erdvinės patirties pojūtį. „Mitologiniai gyviai“ per archetipą kalba apie šiandieną – apie žmogaus santykį su laiku, su gamta ir su pačiu savimi. Per mitą išryškėja gyvybės cikliškumo suvokimas ir dvasinės pusiausvyros paieška šiuolaikinėje tikrovėje.