Kosmogoniniai mitai mitologijoje yra esminiai – žmogaus sugrįžimo amžinybėn priemonė. Lietuvių mitologijoje būdingas dangaus kūnų kultas. Viena iš pagrindinių garbinimo objektų buvo Saulė ir Mėnulis, Aušrinė bei Vakarinė žvaigždės… Saulė Motinėlė, o Mėnulis buvo laikomas Saulės vyru, nakties viešpačiu, serginčiu laiką ir materialųjį pasaulį. Lietuviai į dangų ir kosmosą žvelgia kaip į tapatų žemiškojo pasaulio tęstinumą.